Po kraupios vaikžudystės dienos, kai mirė Kėdainiuose motinos Monikos Kaziukaitytės ir jos tuometinio sugyventinio Gedimino Kontenio žiauriai sumuštas 4-metis berniukas prabėgo beveik 500 dienų.

Tiek laiko prireikė, kad būtų surinkti reikšmingi įrodymai bei byla pasiektų teismą. Kauno apygardos teisme šiandien buvo išklausyti kaltinamųjų gynėjai bei M. Kaziukaitytė ir G. Kontenis.

Kaip visada, posėdis vyko už uždarų durų. Aišku viena, kad po šio posėdžio liko paskutinis, bet pats svarbiausias žingsnis – teismo nuosprendis. Jį teismas turėtų būti skelbiamas šio mėnesio pabaigoje.

Per šios dienos posėdį be advokatų, kaip minėta, pasisakė ir abu kaltinamieji. M. Kaziukaitytės kalba buvo trumpa. Ji dar kartą pakartojo, kad yra nekalta.

Tuo tarpu G. Kontenis pasakė beveik valandos trukmės kalbą. Jis teigė, kad vaiką nužudė biologinė berniuko motina, o jis esą „vaiką pražudė“. Jis teigė esąs kaltas, nes, anot jo, motinai leido mušti berniuką.

Pasiūlė skirtingas bausmes

Kaltinamieji šiuo itin žiauriu nusikaltimu jau gegužės 29-ąją išgirdo jiems siūlomas bausmes. Per Kauno apygardos teisme vykusį posėdį šio miesto apygardos prokuratūros prokuroras Vytautas Gataveckas pasiūlė M. Kaziukaitytę įkalinti 17 metų. Kito kaltinamąjį – G. Kontenį – siūloma įkalinti iki gyvos galvos.

„Kaltinamiesiems M. Kaziukaitytei buvo pasiūlyta 17 metų laisvės atėmimo bausmė, o G. Konteniui – maksimali laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos“, – po posėdžio tv3.lt sakė prokuroras V. Gataveckas.

Tokios bausmės pasiūlytos atsižvelgiant į tai, kad G. Kontenis ne kartą baustas, be to, jo veiksmai pasireiškė daug ilgesnį laiką ir buvo intensyvesni.

„G. Kontenis intensyvius veiksmus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Buvo praėję vos trys mėnesiais po to, kai jis buvo nuteistas dėl ankstesnio nusikaltimo padarymo. G. Kontenis aiškiai nepateisino jam parodyto pasitikėjimo. Tai daug ką apie jį pasako. Nusikaltimai kartojasi, jie nėra atsitiktiniai. Tai rodo, kokią didelę grėsmę jis kelia“, – pabrėžė prokuroras.

Siūlydamas bausmę, prokuroras teigia taip pat atsižvelgęs į tai, jog kaltinamieji savo kaltės nepripažino, buvo abejingi kilusioms dėl jų veiksmų pasekmėms.

„Nė vienas iš kaltinamųjų bylos nagrinėjime teisme savo kaltės nepripažino, buvo abejingi kilusioms pasekmėms, po nusikaltimo padarymo, po vaiko sumušimo nė vienas iš kaltinamųjų nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų savalaikiai suteikta medicinos pagalba – tai rodo kaltinamųjų atitinkamą požiūrį, kad jiems buvo visiškai vienodai, kokie gali kilti padariniai“, – teigė prokuroras.

V. Gataveckas jau gegužės 29-ąją pasakė kaltinamąją kalbą sugyventinių byloje ir pasiūlė jiems bausmes. Neviešame posėdyje Kauno apygardos teisme taip pat apklaustas ekspertas, atlikęs kaltinamųjų tyrimą poligrafu. Kaltinamieji bei jų advokatai savo progą pasisakyti turės kitame teismo posėdyje.

Paklaustas dėl tyrimo poligrafu išvadų, prokuroras jų plačiau nekomentavo, tik užsiminė, kad jos nebuvo palankios M. Kaziukaitytei: „Nieko daugiau apie šias išvadas pasakyti negaliu.“

Poligrafo istorija

Bausmės M. Kaziukaitytei ir G. Konteniui turėjo būti pasiūlytos dar prieš gerą mėnesį.

Bet tada Kauno apygardos teismo teisėjai priėmė kiek netikėtą sprendimą ir nutarė abiem kaltinamiesiems paskirti tyrimą poligrafu.

Bet tuo viskas nesibaigė. Iš pradžių abu kaltinamieji su tokiu tyrimu sutiko. Pirmoji turėjo būti tiriama M. Kaziukaitytė. Tačiau balandžio pradžioje toks tyrimas nepavyko dėl netinkamos jos būklės.

Vėliau turėjo būti tiriamas ir G. Kontenis. Bet šis nusprendė, kad toks tyrimas gali suklaidinti teismą ir paskutinę akimirką atsisakė būti ištiriamas.

Įdomu tai, kad M. Kaziukaitytę galiausiai pavyko ištirti. Tiesa, šio tyrimo rezultatai yra neviešinami. Kiek jie turės įtakos nuosprendį priimantiems teisėjams – neaišku.

Beribis žiaurumas

Žiauriai sumuštas berniukas mirė pernai metų sausio 27-osios rytą Kauno klinikose. Vaikas į ligoninę sausio 25 dieną dėl daugybinių kūno sumušimų pristatytas iš namų Kėdainiuose.

Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti ne mažiau kaip 135 smūgiai, mirtini buvo suduoti į galvą. Turima duomenų, kad vaikas prieš mirtį muštas tris dienas. Vaiko motinai M. Kaziukaitytei inkriminuojamas tyčinis itin žiaurus savo bejėgiškos būklės mažamečio šeimos nario nužudymas.

Kaltinime teigiama, kad ji, „suvokdama, kad ilgalaikiu mušimu ir daugybės kūno sužalojimų padarymu sukelia dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė mažametį, dėl mažametystės esantį bejėgiškoje būklėje, savo šeimos narį“. Moteris taip pat teisiama už piktnaudžiavimą motinos valdžia.

Jos sugyventinis Gediminas Kontenis teisiamas dėl itin žiauraus bejėgiškos būklės mažamečio nužudymo. Jam inkriminuojami ir trys epizodai dėl nežymaus mažamečio sveikatos sutrikdymo. Nužudyto mažamečio tėvas byloje yra pateikęs 300 tūkst. eurų civilinį ieškinį.

Abu sugyventiniai savo kaltę neigia ir verčia ją vienas kitam. Bylos duomenimis, vaiko mirtį sukėlė abiejų sugyventinių veiksmai. Prokuroras yra sakęs, kad smurtą prieš mažametį pora aiškino auklėjimu: jie tikino vaiką baudę už netinkamą elgesį, jeigu jis neklausydavo.

Kaltinamajame akte paminėta, kad nusikaltimui įtakos galėjo turėti narkotinės medžiagos, jų pėdsakų rasta tiriant kaltinamuosius. Byla nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose. Tyrimo metu apklausta per 120 asmenų, atlikta 12 ekspertinių tyrimų, juos atliko medikai, teismo medicinos ekspertai, psichiatrai, kriminalistai.