Kartą tėvas nusprendė savo sūnui suteikti vertingą gyvenimo pamoką. Jis norėjo parodyti, kaip gerai jie gyvena ir kaip toli nuo jų yra skurdas. Vyras kartu su sūnumi nuvažiavo į kaimą ir paprašė kelias dienas apsistoti pas nepasiturinčią šeimą. Tėvas su sūnumi ten prabuvo kelias dienas ir išvažiavo namo. Kelionės metu tėvas klausia sūnaus: – Kaip tau patiko mūsų kelionė? – Man viskas patiko, tėti, – atsakė berniukas. – Taigi pamatei kaip vargingai tiežmonėsgyvena, kaip sunkiai jie dirba ir kaip tau gyvenime pasisekė? – Taip, – trumpai atsakė sūnus. – Ir kokią pamoką išmokai iš mūsų kelionės? – Dar nežinau… Bet aš pastebėjau, kad jie turi keturis šunis, o mes tik vieną. Mes turime baseiną, o jie visą upę. Pas muse sode šviečia žibintai, o jie turi žvaigždes danguje. Mūsų kiemas aptvertas tvora, o už jų kiemo prasideda beribiai laukai. Mes turime aukštą tvorą, kad apsisaugotume nuo aplinkinių, o jie net neturi tvoros, jog galėtų užeiti draugai. Tėvas nieko nesugebėjo atsakyti. Kol jis bandė sudėlioti visas savo mintis, berniukas pridėjo: – Aš visgi supratau pamoką! Tai ne jie skurdžiai, o mes tokie, taip, tėti?
