Įdomybės

To Dar Nebuvo – Pinigus Išviliojo Net Iš Policijos Darbuotojos?

Patikėjusi socialinių tinklų reklama apie greitą uždarbį prieš dvi savaites viena vilniečių šeima prarado 5 tūkst. eurų. Į tokią pačią padėtį pateko ir policijoje dirbanti moteris. Iš gyventojų pinigus viliojanti įmonė neigia sukčiaujanti. Tačiau dėl jos jau kreiptasi į atsakingas institucijas ir teisėsaugą.

Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Virginija. Laiške ji teigia norinti, kad būtų viešai paskleista informacija apie šiuo metu Lietuvoje komercinę įmonę „GMO Trading Royal Forex“.

„Prieš kelias savaites „Facebook“ tinkle pasirodė ne vienas straipsnis apie žymius ir laimingus Lietuvos žmones, nes jie investuoja savo pinigus į minėtos kompanijos reguliuojamą rinką ir palaipsniui uždirba ir šimtus, ir tūkstančius.

Aptemo mano sveikas protas ir aš „tipo pabandysiu“ ir per du kartus pervedžiau į jų SEB banko sąskaitą Lietuvoje, po 2,5 tūkst. eurų. Dar reikėjo ir stojamojo mokesčio 215 eurų. Jie taip hipnotizavo, būrė, kad pinigus aš tikrai pasiimsiu, nes jie yra mano prekybos sąskaitoje, bet aš turiu užsidirbti“, – laiške rašo moteris.

Ji sako maldavusi, prašiusi, bet įsijungus kompiuterį pamačiusi, kad balansas yra lygus nuliui:

„Kompanija pradėjo reguliuoti tarpusavio santykius ir man pasiūlė, kad jie iš savo biudžeto man dovanoja 500 eurų. Aš atsisakiau. Jiems rašiau, skambinau ir šiandien jie vėl man atsiuntė penkis lapus pasirašyti ir „tipo dovanoja“ 2,6 tūkst. eurų. Aš skambinau jų įmonės direktoriui Lietuvoje, žadėjo padėti, bet…“

Skaitytoja taip pat rašė, kad jai gėda prisipažinti dėl šios istorijos, nes dirbdama policijos komisariate (ne pareigūne) ir pati „prisidarė gėdingų dalykų“.

Neigia esantys sukčiai

Dėl tokios pačios istorijos prieš dvi savaites portalas tv3.lt jau kreipėsi į „Royal Forex“, kad ši pakomentuotų gyventojų skundus dėl jos veiklos.

Komentaro bendrovė neatsiuntė, tačiau pateikė teisinę pretenziją. Joje teigiama, kad publikacijoje neatspindėta jos pozicija, jos veikla klaidingai vadinama sukčiavimu.

„Royal Forex“ direktoriaus Ilja Kremerio pasirašytame rašte tikinama, kad įmonė veikia legaliai. Taip pat prašoma ištrinti informaciją, kad ji sukčiauja, paneigti informaciją, kad ji veikia nelegaliai, neturėdama reikiamų licencijų ar leidimų.

Rengiant ir šį straipsnį buvo kreiptasi į direktorių komentaro dėl skaitytojos skundo. Tačiau nei jis, nei kiti įmonės darbuotojai iki šiol nieko neatsakė.

Lietuvos bankas priminė, kad „Royal Forex“, valdanti prekės ženklą „GMO Trading“, yra Kipre įsteigta finansų maklerio įmonė, turinti filialą Lietuvoje. Dėl šios bendrovės Lietuvos bankas yra gavęs skundų, todėl ėmėsi veiksmų:

„Kreipėmės į Kipro priežiūros instituciją ir Lietuvos teisėsaugą dėl galimai neteisėtų šios bendrovės veiksmų, pateikėme visą turimą informaciją ir laukiame jų reakcijos.”

Komentuodama ankstesnį panašų atvejį Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus atstovė Irena Valiušaitienė nurodė, kad jos atstovaujama institucija nėra suteikusi licencijos šiai bendrovei.

Ką gali padaryti bankas

SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola pripažino, kad pastaruoju metu daugėja atvejų, kai sukčiai siūlo investuoti į kriptovaliutas, žadėdami itin patrauklią, garantuotą finansinę grąžą.

„Patikėję lengvo uždarbio galimybe, žmonės sukčiams perveda ne tik santaupas, kai kada net ir skolintas lėšas, todėl išviliotos sumos gali būti labai didelės ir siekti keliolika ar keliasdešimt tūkstančių eurų“, – įspėjo direktorius.

Jo teigimu, pastebėję įtartinas operacijas, banko darbuotojai bando susisiekti ir įspėti klientus, tačiau neretai net ir įspėjimai nepadeda, nes asmuo tiesiog atsisako tikėti, kad yra apgaudinėjimas, ir prašo netrukdyti pasinaudoti pasitaikiusia proga užsidirbti:

„Tokiu būdu „investavę“ asmenys dažniausiai pasakoja ant sukčių kabliuko užkibę šiems paskambinus telefonu. Rečiau, bet pasitaiko, kai žmonės investicijomis susidomi pastebėję straipsnius su fiktyviomis žinomų žmonių sėkmingų investicijų istorijomis, skelbiamus naujienų portalus imituojančiuose interneto puslapiuose.

Bankas stengiasi šviesti visuomenę ir didinti finansinį žmonių raštingumą, kad jie nepatektų į sukčių pinkles ir neatiduotų jiems savo pinigų.“

A. Šapola tikino, kad bankas visuomet nuo sukčių nukentėjusiems klientams bando padėti susigrąžinti prarastus pinigus – jei dar įmanoma, skubiai stabdo mokėjimą, susisiekia su gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija ir t.t.

„Tačiau kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti gali būti labai sudėtinga. Primename, kad momentiniai mokėjimai tarp skirtingų bankų (tiek Lietuvoje, tiek atliekant pervedimą į sąskaitą užsienio banke) yra įvykdomi akimirksniu ir lėšos tuojau pat įskaitomos į gavėjo sąskaitą“, – paaiškino banko atstovas.

Anot jo, kiekvieną kliento prašymą dėl kompensacijos bankas nagrinėja individualiai. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad bankas neturi pagrindo patenkinti kliento prašymo kompensuoti patirtus nuostolius, jei operacijos būna atliktos suvedus tik klientui asmeniškai žinomus PIN kodus, nes PIN kodas yra slapta informacija, už kurios atskleidimą ir visas operacijas, atliktas naudojantis PIN kodu, atsako klientas (tai reglamentuoja AB SEB banko bendrosios taisyklės).

Šaltinis: www.tv3.lt

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.

Straipsniai, kurie jums patiks

Ką apie merginas galvoja vyrai

admin

18 nuotraukų, įrodančių, kad šiame pasaulyje yra 2 rūšių žmonės

admin

Kodėl dauguma žmonių laimėjus loterijoje susigadina savo gyvenimus?

admin