straipsniai

Du bokalai alaus per vakarą – ar jau alkoholikas?

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.

„Vienas–du bokalai alaus vakare man padeda atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos ir užmigti“, – tokį ir panašius prisipažinimus girdime dažnai.

Alkoholis jau tapo neatsiejama mūsų gyvenimo ir mūsų kultūros dalimi. Galima visai jo nevartoti, bet vis tiek susidursime nuolat. Dauguma švenčių, renginių, gimtadienių, vestuvių jau neįsivaizduojami be alkoholio. Nemažai žmonių įpratę bet kokį susitikimą su draugais praleisti prie bokalo ar taurės. Kada alkoholis dar būna malonumas skrandžiui ir sielai, o kada – bėda?


Alkoholis kenksmingas visada

Alkoholio vartojimas be žalos sveikatai? „Tokio dalyko nebūna! Kuo daugiau gryno alkoholio turi gėrimas, tuo didesnis pavojus pridaryti savo organizmui žalos“, – paaiškino Christa Merfert-Diete, Vokietijos priklausomybių centro atstovė.

Anot ekspertės, mažai rizikingu alkoholio kiekiu vyrams laikoma 24 g grynojo alkoholio per dieną, o moterims – 12. Atkreipkite dėmesį: moterims perpus mažiau!

Dėl bendros orientacijos reikėtų įsidėmėti:

1 taurė alaus (0,33 l) = 13 g grynojo alkoholio,

1 taurė vyno (100 ml) = 9 g,

1 taurė viskio su ledais = 7 g.

Kenksmingas alkoholio kiekis moterims prasideda nuo 40 g, vyrams – nuo 60 g.

Kas viršija mažai rizikingo alkoholio vartojimo normas, gyvena pavojingai. „Net tie, kurie dar nejaučia sveikatos pažeidimų, rizikuoja susirgti hipertonija ar vėžiu, – aiškina ekspertė. – Alkoholis skaidomas kepenyse, todėl jiems gresia riebių kepenų sindromas ar cirozė, stemplės vėžys ar kasos uždegimas.“

Be to, alkoholis skatina nutukimą. 0,33 ml alaus turi 129 kcal. Ar dar reikia stebėtis, iš kur atsiranda vadinamasis alaus pilvas?!


„Piktnaudžiavimas alkoholiu kenkia smegenims, – įspėja Vokietijos vidaus ligų gydytojų sąjungos prezidentas Wolfgangas Wesiackas. – Alkoholio vartojimas sukelia koncentracijos ir atminties sutrikimus ir mažina protinius sugebėjimus, silpnina intelektą.“

„Žmonės, kurie reguliariai geria per daug alkoholio, paprastai turi problemų su savo socialine aplinka. Jie patiria sunkumų bendraudami su šeimos nariais, draugais, pažįstamais ir bendradarbiais bei viršininkais“, – rašo portalas Welt.de.

Alkoholizmas pirmiausia sukelia neigiamų socialinių pasekmių

Joks kitas elgesys nesukelia tiek daug medicininių, socialinių ir teisinių problemų kaip girtuokliavimas.

Priešingai kitoms toksinėms (nuodingoms) medžiagoms su dideliu piktnaudžiavimo potencialu (pavyzdžiui, tabaku), per ilgą alkoholiko karjerą gali neišryškėti mirtinų sveikatos pažeidimų, tačiau neigiamų socialinių pasekmių būna visada. Jos paliečia ir patį girtuoklį (pavyzdžiui, praranda vairuotojo teises), ir jo socialinę aplinką (artimuosius ir darbą).

Kartais net sunku pasakyti, kas labiau kenčia: ar alkoholikas, ar jo artimieji. Niekas juk nėra apskaičiavęs alkoholikų padaromos žalos jų žmonoms ir vaikams, artimųjų fizinei ir psichinei sveikatai.

Apie 80 proc. visų nusikaltimų pasaulyje padaro žmonės, paveikti alkoholio.


Vieniems – depresija, kitiems – agresija

Po išgerto didelio alkoholio kiekio pablogėja žmogaus mąstymo procesai, kalba ir suvokimas. Toliau būna koordinacijos sutrikimų ir atminties nusilpimas.

Kai kurie žmonės veikiami alkoholio tampa depresyvūs, kiti – agresyvūs.

Alkoholis daro poveikį individui, jo asmenybei, dažniausiai jis sukelia euforiją, tonizuoja, pakelia nuotaiką. Dideli alkoholio kiekiai (pakeliamos dozės kiekvieno žmogaus skirtingos) sukelia afektų (emocijų) atskyrimą.

Vienoje afektų pusėje – agresyvus iškalbumas, perdėtas įsitikinimas savo teisumu, susidūręs su prieštaravimais gali paleisti į darbą rankas.

Iš kitos afektų pusės – jautrumo sustiprėjimas (pasaulinis skausmas, užuojauta, kentėjimas dėl kitų ir depresija iki žado praradimo, užsisklendimo savyje).

Kitas alkoholio poveikis: drovumo atsikratymas, įsidrąsinimas, konfliktiškumas, polinkis į ginčus, agresyvumas, nejautrumas kitiems, dėmesio sutrikimas, netvirtas vaikščiojimas ir stovėsena, nerišli kalba, sąmonės sutrikimai.

Išgėrus didesnes dozes sutrinka koordinacija, vapėjimas, svirduliavimas iki sąmonės netekimo, dusulio, sušalimo ir pan.


Kas penktas savižudis – alkoholikas

Alkoholikams gresia ypač didelis savižudybės pavojus. Apie 20 proc visų nusižudžiusių buvo alkoholikai. Į tą skaičių neįeina tie, kurie bandė, bet buvo išgelbėti. Tai reiškia, kad alkoholikų savižudybių skaičius yra 60 ar net 120 kartų didesnis už negirtuokliaujančių.

Riba tarp piktnaudžiavimo alkoholiu ir mėgavimosi juo yra neaiški. Ne kiekvienas išgeriantis tampa alkoholiku, nes kiekvienas į svaigalus reaguoja skirtingai. Vienam užtenka kas vakarą po įtemptos darbo dienos išgerti po alaus butelį ar vyno ir greit pripranta. Kitam reikia smarkių nusigėrimų serijos, kad taptų priklausomas.

Lyčių skirtumai ir čia mažėja

Moterų ir vyrų alkoholikų santykis per pastaruosius 40 metų smarkiai pakito nuo 20:1 iki 2:1.

Nėra nė vienos organų sistemos, kurios nepažeistų piktnaudžiavimas alkoholiu.

Dauguma alkoholikų tik savo socialinės aplinkos spaudžiami pasiryžta gydytis, nes jie patys paprastai nesugeba suvokti, kaip sunkiai serga. Nė vienas jų nepajunta, kada peržengia skiriamąją ribą tarp išgeriančio žmogaus ir girtuoklio, nesugeba atsikvošėti ir pasakyti sau „Stop!“, kol dar nėra per vėlu.


Kada yra vilties išgydyti alkoholizmą, o kada – ne?

Alkoholikų tipai pagal garsųjį JAV alkoholizmo tyrinėtoją E. Mortoną Jellineką.

1. ALFA tipas „Negeria iki veido paralyžiaus“

Geria po konfliktų, slegiamas problemų, dėl psichologinių priežasčių (pykčio, susinervinimo, pervargimo, įtampos).

Priklausomybė: psichinė.

Nepraranda kontrolės. Galima išgydyti.

2. BETA tipas „Vis daugiau“

Nusigeriantis tam tikromis progomis, kurių atsiranda vis daugiau. Pirmiausia dėl socialinių priežasčių, bendravimo su kolegomis, draugais, sportuojančiais kartu, sporto sirgaliais, klubo nariais.

Priklausomybė: kol kas nėra, nepraranda kontrolės, pajėgus tapti abstinentu.

3. GAMA tipas „Nenuorama bastūnas“

Klasikinis, priklausomas alkoholikas, praradęs išgeriamo kiekio kontrolę. Jis nepajėgus bet kuriuo metu liautis gėręs, bet vis dėlto sugeba kurį laiką iškentėti (dėl to jis klaidingai mano, kad yra pajėgus kontroliuoti savo gėrimą).

Priklausomybė: iš pradžių psichinė, paskui fizinė.

Kontrolės praradimas, laikini abstinencijos periodai (pertraukos tarp gėrimų) įmanomi.

4. DELTA tipas „Vynininkas“

Geriantis iš įpročio, nebesugebantis kontroliuoti gėrimo laiko. Jis turi nuolat pasirūpinti gauti pakankamą alkoholio kiekį, kad išvengtų kūno abstinencijos reiškinių ir užtikrintų jo funkcionavimą.

Priklausomybė: fizinė. Nesugeba sustoti, nepajėgus tapti abstinentu.

5. EPSILON tipas „Ketvirčio gėrikas“

Epizodinis gėrėjas, būdinga dipsomanija (periodiškas, maniakiškas potraukis alkoholiui). Jis užgeria slegiamas vidinės įtampos ir blogos nuotaikos. Po tokių gėrimo turų gali ilgesnį ar trumpesnį laiką nevartoti alkoholio ar gerti saikingai. Iki kito užgėrimo.

Priklausomybė: kontrolės praradimas. Galima išgydyti.

Facebook komentarai