straipsniai

Jeigu norite visiškos ramybės ir stabilumo – supainiojote planetą!

Žmogiškoji prigimtis skatina visą laiką besikeičiančiame pasaulyje siekti stabilumo, kad būtų nors kažkas tvirto, pastovaus, už ko galima būtų užsikabinti, jaustis užtikrintam ir nesibaiminti, kad pagrindas po kojomis ims klibėti.

Mes puikiai įvaldėme šį mechanizmą. Kaip mes tai darome? Stabilumo viltis perauga į tikrumą. Nėra tikrumo, įsitikinimo – nėra stabilumo.

Kas suteikia mums stabilumo jausmą?

Viena iš saugumo rūšių yra tikėjimas, kad mūsų pasaulis yra patvarus, turime tvirtą pagrindą po kojomis, ir kol mes siekiame savo tikslų, galima nesidairyti į šalis ir nesiblaškyti, nekurti dar kokios nors savo pasaulio dalies, nes jis jau išbaigtas.

Kas yra stabiliausias dalykas? Mūsų Aš centras. Stipriausia atrama yra mūsų viduje. Svarbiausia balansas: nereikia perkelti viso stabilumo į išorę, nes tada jis gali bet kuriuo momentu sugriūti. Ir nereikia manyti, kad per daug atsiverti pasauliui ir pasitikėti juo negalima. Pasitikėjimas – svarbus laimės komponentas. Atsiribojęs nuo sociumo žmogus negali būti laimingas. Reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp šių dviejų kraštutinumų.

Teisingiausia pozicija būtų: „Aš pats galiu susidoroti su bet kokiomis aplinkybėmis, kai jos susidaro, ir paprašyti pasaulio pagalbos, kai man to reikia. Aš turiu vidinio stabilumo, pasitikėjimo savimi, esu tikras, kad galėsiu susitvarkyti. Turiu išorinio stabilumo – yra harmoningai derančių gyvenimo sferų. Jeigu jas palies permainos, aš vėl jas harmoningai suderinsiu“.

Stabilumas – anaiptol ne absoliuti ramybė ir nerūpestingumas, o principų suvokimas, kaip visa tai sudaryta ir kaip veikia.

Nuolatinis stabilumas – baisus dalykas. Jis priveda prie stagnacijos, sąstingio, degradavimo. O gyvenimo gerinimas įmanomas tik vystyme. Vystymasis – nuolatinis augimas, kai mes vos spėjame pereiti nuo vienos naujovės, ką tik įsisavintos, prie kitos, dar naujesnės.

Evoliucijai nepriimtinas stabilumas. Vienintelis stabilus dalykas joje yra nuolatiniai pokyčiai. Kataklizmai – audringi augimo šuoliai.

Atsakydamas į klausimą, kas gyvenime yra pastovu, stabilu, Salvadoras Dali pasakė: „Laikas“.

Facebook komentarai