straipsniai

Ką atskleidžia Zodiako gyvūnai?

Nuo senų laikų mūsų protėviai siekė aukštesnių ir stipresnių, jų manymu, būtybių prielankumo – dievų, netgi gyvūnų, kuriems irgi priskirdavo ypatingų galių. Tikėta, kad šios būtybės turi įtakos žmogaus likimui, todėl šis visaip stengėsi joms prisigerinti – melsdamasis, aukodamas. Įvairūs ritualai ir simboliai padėdavo žmogui išgyventi, sulaukti gerųjų jėgų pagalbos ir sumažinti ar panaikinti blogųjų poveikį.

Senųjų bendruomenių, genčių gynėjais ir globėjais tapdavo gyvūnai. Jie vadinti totemais. Tarkime, tigrą, buivolą ar arklį garbinantys gentainiai tikėdavo, kad gali perimti globėjo savybes – valdingumą, stiprybę ar greitį. Šie gyvūnai naudoti kaip amuletai – prie kūno nešiojami daiktai, papuošalai su jų atvaizdu ar kūno dalimi (ragu, iltimi, nagu).

Šiuolaikiniai žmonės greičiausiai nebesimeldžia gyvūnams, bet dažnas sąmoningai ar nesąmoningai pasirenka ir turi mėgstamą. Kai kurie namus puošia jų atvaizdais ar neša kažkam dovanų. Taip netyčiomis nežinodami sau ar kitiems palinkime šių gyvūnų gerųjų savybių ar galių.

Čia aptarsime Zodiako dvyliktuke esančių gyvūnų simboliką.

Avinas

Žinomas daugelyje senųjų kultūrų, kur laikytas ryžto, veiksmo, iniciatyvumo ir lyderystės simboliu. Pasidomėję mitologija, sužinome, kad avinas sietas su daugybe dievybių. Viena jų – keltų dievas Cernunas (raguotasis). Kai kur šis vaizduojamas sėdintis su avino galva ir gyvate pašonėje. Tai laikyta atsinaujinimo ir jėgos simboliu.

Senovės Egipto Saulės dievas Amonas Ra pasisavino nemažai kitų dievų savybių, kartais įgydavo Khnumo, dievų, žmonių ir visa ko kūrėjo, atvaizdą – žmogaus su avino galva. Skandinavų ir germanų perkūno, audros, derlingumo dievas Toras į vežimaitį kinkydavosi avinus.

Tauras / Jautis

Šiam gyvūnui priskiriamos simbolinės reikšmės yra šios: pastovumas, vaisingumas, stiprybė, ištvermė, patikimumas, naudingumas, ryžtas.

Jautis / karvė garbintas daugelyje senųjų kultūrų dėl jėgos, vaisingumo ir sąsajų su karališkumu. Šis gyvūnas šventu laikytas Mesopotamijoje, Graikijoje, Romos imperijoje ir Egipte. Dažnai jaučiai būdavo skiriami pačioms aukščiausioms, vertingiausioms aukoms.

Keltams jautis buvo fizinės stiprybės ir jėgos, taip pat valios ir užsispyrimo, dėl vislumo dar laikytas ir vaisingumo, gyvybės tęstinumo simboliu. Druidai jautį siejo su saulės, o karvę – su žemės energijomis. Jautis senosiose kultūrose taip pat simbolizavo prabangą ir turtą. Senais laikais juk turtas buvo matuojamas galvijų skaičiumi. Ant lovų atramų išraižyti ar patalo užklotų išausti jaučiai reiškė seksualinę jėgą ir ištvermę.

Prisiminkime Niujorko finansų centro Volstrito viduryje stovinčią jaučio skulptūrą. Ką tai reiškia? Šiuolaikiniame pasaulyje jautis / tauras yra kylančių akcijų biržoje (smunkančių – lokys, nes puldamas smūgiuoja iš apačios, o jautis kelia galvą ir ragus į viršų) simbolis, vėlgi pranašaujantis finansinę sėkmę ir turtus. Jis taip pat simbolizuoja rimtą, patikimą investiciją.

Vėžys

Šis pirmiausia yra vandens gyvūnas. Vandens stichija siejama su Mėnuliu ir apsauga.

Vėžio ženklą astrologijoje valdo Mėnulis. Taro kortose vėžys ar krabas pavaizduotas ant Mėnulio kortos. Ši paslaptingoji planeta visų pirma reiškia apsaugą. Vėžiai numeta seną kiautą, kad užsiaugintų naują, štai kodėl jie siejami su atgimimu, atsinaujinimo ciklu. Jei sapnuojame ar dažnai imame matyti vėžio / krabo atvaizdą, taip mums netiesiogiai primenama, kad laikas atsiduoti gamtos cikliškumui, laikas keistis. Vėžys taip pat simbolizuoja klestėjimą, sėkmę, aukštą statusą (bent jau kinų) visuomenėje.

Šiam vandens gyvūnui priskiriamos savybės – patikimumas, emocionalumas, atsinaujinimas, transformacija. Kaip totemas jis skatina ieškoti ne tiesaus ir aiškaus kelio, o pasinaudoti ir aplinkkeliais, netradiciniais veikimo būdais. Gyvūnas jį garbinantiems žmonėms sako: ne visada eidamas tiesiai tikslą pasieksi greičiau, be to, sulauksi mažiau pasipriešinimo.

Vėžys primena, kad turime šiame pasaulyje būti pasirengę kovoti ir gintis (tai simbolizuoja kiautas arba šarvai), bet nebūtinai turime dėl to visus puldinėti. Svarbiausia – pasirengimas, o tada, kas įdomiausia, konfliktinės situacijos tarsi aplenkia, mums net ir nereikia kovoti.

Anglakalbiai senovėje turėjo tokį posakį „laimingas kaip krabas“. Jis atsirado todėl, kad šis vandens gyvūnas yra visiškai patenkintas šiuo pasauliu ir jo ritmu, kurį diktuoja Mėnulis, sukeldamas potvynius ir atoslūgius, laimingas dėl metų laikų kaitos, nesipriešina pokyčiams, bet juos priima su džiaugsmu.

Liūtas

Visų pirma liūtas siejamas su stiprybe. Jis yra naktinis gyvūnas, taigi simbolizuoja gebėjimą valdyti pasąmonę (senovėje naktis simbolizavo pasąmonės būsenas).

Įdomu tai, kad daugelyje senųjų kultūrų liūtas sietas su saule, bet juk aktyviausias jis būna tamsiuoju paros metu. Užtat liūtė siejama su Mėnuliu. Taigi liūtų pora simbolizuoja pusiausvyrą ir teisingą sprendimą, kai vadovaujamasi ir protu, ir jausmais, pasikliaujama ir sąmonės, ir pasąmonės ženklais. Jei jums prieš akis vis ima šmėžuoti liūtų atvaizdai, tai skatinimas gyvenime ieškoti pusiausvyros.

Senovės Egipte liūtas sietas su karštais saulės spinduliais, dar – su dievybe Sekhmet, laikyta dievo Ra akimi. Taigi liūtui, kaip ir jai, priskiriama galia saugoti gėrį ir atbaidyti blogį. Antikinėje Graikijoje liūtai sieti su vyndarystės dievu Dionisu, laukinių gyvūnų (ypač liūtų ir bičių) deive Kibele ir medžioklės deive Artmide. Šios vežimaitį traukė liūtai. Čia šie gyvūnai simbolizavo apsaugą. Jie laikyti mirusiųjų globėjais, taip pat gyvųjų rūmų, įėjimų į juos saugotojais.

Induzimo išpažinėjai liūtą laiko avataru, dievo Višnos įsikūnijimu. Budizme Buda joja ant liūto, kuris siejamas su stiprybe, išmintimi ir pastovumu. Alchemijoje liūtas simbolizuoja auksą.

Skorpionas

Šio gyvūno išvaizda daugeliui atrodo bloga lemianti. Taip yra todėl, kad nesugebame įžvelgti jo grožio ir sudėtingumo. Nors iš pažiūros pirmoji simbolinė skorpiono reikšmė ir atrodo grubi, bet ji atspindi, kas valdo mūsų gyvenimą.

Skorpionui priskiriamos simbolinės reikšmės – seksas, kontrolė, mirtis (pabaiga), apgaulė, apsauga, vienatvė, puolimas. Bene stipriausios iš jų yra atsiskyrimas nuo kitų, vienatvė ir apsauga. Dauguma žmonių, gimusių po Skorpiono ženklu ar šį gyvūną pasirinkę kaip totemą, staigiai paskleidžia savo kerus, sužavi partnerį, o tada atsitraukia – ir vėl laimingi pasineria į vienatvę. Jie yra aistringi, bet ir gebantys tą aistrą kontroliuoti. Tai daro įspūdį. Skorpionui seksas yra priemonė patirti malonumą, bet visų pirma – apskaičiuoti poveikį ir kontroliuoti.

Skorpionas skleidžia aiškią žinią: „nežaisk su manimi, nejuokauk su manimi, atsitrauk“. Taip yra todėl, kad jame susipynęs pasirengimas gintis, noras kontroliuoti, bet ir apsaugoti save ir tuos, kuriuos myli. Apsaugą simbolizuoja nuodingas skorpiono uodegos galiukas – šio suleisti nuodai apmarina auką, bet ir leidžia ją geriau suvirškinti. Tai yra skorpiono ginklas, leidžiantis jam išlikti. Samarijoje, šiaurinės Izraelio karalystės sostinėje, skorpionai sieti su saule. Senuosiuose raštuose jie vaizduojami kaip žmonių gynėjai, vedantys juos į valdžią, malonumą ir nušvitimą.

Mirties simbolika atsiranda graikų ir romėnų mitologijoje, kur Artemidė (Diana) pasiuntė skorpionus, kad šie įgeltų Orionui į pėdą ir jį užmuštų. Taip šis virto žvaigždynu danguje, Skorpiono žvaigždynas pakyla iškart po Oriono. Kai kurių skorpiono rūšių nuodai yra ir priešnuodis (kaip ir tam tikros kobros rūšys kraujyje turi priešnuodžio, kuris apsaugo nuo kitų gyvačių įkandimų). Štai kodėl Egipte ir Tibete tai laikyta geru ženklu, o iš skorpionų darydavo amuletus, teikiančius apsaugą ir ginančius nuo blogio. Afrikoje skorpionai yra ir gydymo simbolis, ten šio gyvio nuodai naudojami gydymo tikslais.

Taigi pirmiausia skorpioną matykime kaip saugotoją, gynėją, o kai mūsų gyvenime padaugėja prieš akis šmėžuojančių jo atvaizdų, iškelkime sau tokius klausimus:
Ką mano gyvenime reikėtų apsaugoti?
Gal pernelyg stengiuosi kažką apsaugoti, mano globa slegia ir trukdo?
Ar užėmiau gynybinę poziciją? Kodėl? Nuo ko ginuosi?
Ar man baisu, kad mane įskaudins? Kas? Kodėl?
Gal pernelyg kontroliuoju savo gyvenimo įvykius, situacijas, žmones, o gal per mažai?

Ožiaragis / Vienaragis

Simbolinės ožiaragiui priskiriamos reikšmės: tikėjimas, taika, pagarba, išdidumas, gyvybingumas, pusiausvyra, distancija, drąsa, smalsumas, iniciatyvumas, vyriškumas, nepriklausomybė.

Graikų mitologijoje faunas Panas, pusiau vyras, pusiau ožys, yra piemenų ir jų bandų dievas, vaizduojamas su dūdele. Jis simbolizuoja šaunumą, jėgą ir ištvirkimą. Panas siejamas su Ožiaragio žvaigždynu. Tai yra filosofiškas ir labai protingas Zodiako ženklas. Žinias jis pritaiko praktiškai, siekia stabilumo ir tvarkos. Ožiaragis – intuityvus ženklas.

Ožiaragis arba ožka simbolizuoja aukojimąsi ir aukojimą. Tai atsispindi net nuo senų laikų likusiame posakyje „atpirkimo ožys“. Iš tiesų šis taikus gyvūnas tebuvo priemonė žmonėms perkelti savo nuodėmes ir jų atsikratyti kartu su ožkos ar ožio kūnu. Tai kalba tik apie viena – žmonių žiaurumą.

Ožka taip pat simbolizuoja dosnumą – juk žmogui ji atiduoda vilną ir pieną, jį šildo ir maitina, per daug nieko nereikalaudama. Ji yra smalsumo ir nepriklausomybės simbolis, nes naujas teritorijas mėgsta tyrinėti viena.

Ožka skatina imtis atsakomybės už savo poelgius, ieškoti atleidimo ir keisti elgseną, o ne toliau daryti tas pačias klaidas. Kaip totemas ožka simbolizuoja ištvermę, gyvybingumą, gyvenimo džiaugsmą. Ji taip pat reiškia gamtos dosnumą. Ožka skatina gerbti save, siekti aukštų tikslų, kurti dideles vizijas, rizikuoti, nes tik tada sulauksime didelio atpildo.

Žuvys

Tai yra vandens gyviai, o vanduo simbolizuoja pasąmonę, žinių gilumą, to, kas dar nepažinta, paslaptingumą. Pažinti žuvis – tarsi leistis į vandenyno gelmę, nežinia, ką ten patirsime, ką sužinosime, kas mums nutiks. Vanduo slepia galybę paslapčių, kurių negalime pamatyti. Vanduo taip pat yra gimdos, vaisingumo ir moteriškumo simbolis. Taigi ir jame nardančioms žuvims suteikiama šios paslaptingos substancijos savybių. Žuvims priskiriamos simbolinės reikšmės – amžinybė, vaisingumas, kūrybingumas, moteriškumas, sėkmė, laimė, žinios, transformacija.

Graikų ir romėnų mitologijoje žuvys laikytos šventomis, jos simbolizavo pokyčius, transformacijas. Tarkime, Afroditė ir Erotas pasivertė žuvimis, kad išvengtų persekiotojų.

Krikščionybėje žuvys simbolizavo gausą ir tikėjimą. Pagonys žuvį laikė moteriškumo ir vaisingumo simboliu. Vanduo, kuriame ji plaukioja, sieta su motinos gamtos tėkme, kuriančia gyvybę (taip pat ir žuvis).

Keltai žuvį, ypač lašišą, siejo su žiniomis, išmintimi, įkvėpimu ir aiškiaregystės dovana. Jie manė, kad, suvalgę lašišos, įgyjame išminties.

Senovės Rytų Indijos mitologijoje žuvis simbolizavo transformaciją ir kūrybą. Dievas Višnu per potvynį pasivertė žuvimi, kad išgelbėtų pasaulį nuo užtvindymo.
Afrikiečiai senovėje pasakodavo pasaulio kūrėjo Mangalos mitą, kuris kosminėje gimdoje pasėjo sėklas. Iš jų išsirito dvi žuvys ir nuplaukė kosminiais pasaulio kūrimo vandenimis. Čia žuvys simbolizuoja ne tik vaisingumą ir kūrybą, bet ir naują etapą.

Kinijoje žuvis reiškia vienybę ir ištikimybę, nes žuvys, ypač Koi karpiai, plaukioja poromis. Štai kodėl šias žuveles kinai dovanoja per vestuves. Čia jos simbolizuoja santuokos tvirtumą, taip pat vaisingumą ir turtą.

Budistai žuvis laiko laimės ir laisvės simboliu. Ši yra viena iš aštuonių šventų Budos simbolių (auksinių žuvelių pora). Budizmą išpažįstančios kultūros žuvis laiko prisitaikymo simboliu, bet ir stipraus ryžto – juk keliaudamos į neršimo vietas, jos iriasi prieš srovę.

Facebook komentarai